Dažnai painiojamos sąvokos - senoviniai ir antikvariniai baldai sutapatinami. Tai nėra tas pats. Senoviniai tai sulaukę 50 metų ir daugiau, o skaičiuojančius praėjusius šimtmečius jau galime vadinti antikvariniais. Tai žinomų meistrų tam tikro stiliaus gaminiai iš brangios medienos.

Restauruoti - atnaujinti?

Dažnai įsivaizduojame, kad restauruoti baldą - tai tiesiog jį suremontuoti, padengti laku, pataisyti suplyšusį audinį. Toli gražu. Baldų restauratoriai - tai ne tik labai aukštos kvalifikacijos staliai, gebantys sutvirtinti baldų konstrukcijas, sutvarkyti deformuotas dalis, bet jie pagal analogiją atkuria ir įvairių laikotarpių stilistines detales, restauruoja baldus, puoštus intarsijomis ar marketri technika. Su mediniais baldais galima padaryti stebuklą - kartais jie būna tokie sutrūniję, kad, atrodo, visiškai neįmanoma pataisyti, tačiau restauratoriai sutvarko suskilusią, sudūlėjusią medieną, nulaužtus drožybos elementus. Praktiškai viską galima pataisyti, suklijuoti, nušlifuoti ar nudažyti... Į dirbtuves kartais atvežamas netgi ne baldas, o... jo dalys. Ir tai ne visos. O klientas ne visada žino, kaip tas baldas apskritai turi atrodyti. Tada tenka ne tik atnaujinti ir sudėti dalis į visumą, bet ir atkurti to baldo išvaizdą. Gavus restauruoti baldą, dirbtuvėse jis išardomas, nuplaunamas, pakeičiamos pažeistos vietos, sutaisomi mechanizmai, nuimamas senas lakas ar dažai. Kartais jų būna užtepta net keli sluoksniai ir visi skirtingi... Kaskart valant nežinai, ką rasi, būna, nugremžus visus senus dažus išvysti labai gražias detales ar puikią medieną. Sutvarkytas baldas nulakuojamas arba nuvaškuojamas (kliento pageidavimu) - taip jis apsaugomas.

Seni ir antikvariniai baldai restauruojami naudojant specialias chemines priemones. Tarkim, jie klijuojami ne įprastais, o senoviniais klijais. Žinoma, žmogus neatskirs, kokie tai klijai, bet profesinė etika neleidžia apgaudinėti. Be to, jei kada nors tą baldą dar kartą teks restauruoti, suklijuotas paprastais klijais detales bus labai sunku atlipinti, tad bet koks restauratorius matys, kad žmogus buvo apgautas.

Kiek užtrunka restauracija

Sunku tiksliai pasakyti - daug kas priklauso nuo baldo ir darbų pobūdžio. Jeigu tai minkštasis baldas, juokaujame, kad pusė darbo jau padaryta, kai išrenkamas audinys. Beje, nereikėtų gailėti pinigų kokybiškam, nes nepatvarus baldo tikrai nepapuoš, tuo labiau senovinio ar antikvarinio. Minkštojo baldo atnaujinimo darbai gali užtrukti nuo savaitės iki trijų, tačiau kitaip yra su antikvariniais ir mediniais - darbai gali tęstis ne vieną mėnesį. Beje, daug kas priklauso ir nuo paties kliento, ko jis siekia - ar turėti vienetinį autentišką interjero akcentą, ar nori patogaus praktiško daikto, ar taupo, o gal svajoja apie prabangą ir puošnumą...

Žinoma, jei baldas smarkiai sutrūnijęs, sulūžę stalčių ar durelių mechanizmai ar iš kiekvienos detalės reikia išgremžti dažus, darbai užtruks ilgiau ir kainuos brangiau. Apskritai kainą lemia baldo būklė ir tai, kokio rezultato tikisi užsakovas. Nemažą įtaką turi ir baldo dydis. Beje, kainos ne visada galutinės, nes restauruojant atsiranda papildomų darbų, o kartais ir klientai keičia savo pageidavimus, tarkim, vietoj beicavimo ir lakavimo pasirenka vaškavimą ir pan.

Restauratoriai siūlo visada gerai apsvarstyti, ar verta keisti baldo dizainą, paskirtį. Tarkim, ar verta, iš sofos daryti minkštąjį kampą - gal paprasčiau nusipirkti naują. Be to, restauruojant minkštuosius baldus jie ir taip labai pakeičiami - naujas audinys gali būti ryškesnis, kitokio rašto. Taip sukuriamas visiškai naujas baldo stilius, vizualiai pakinta forma (šviesus audinys baldą tarsi palengvina, dryžuotas - pailgina ir pan.).

Autentiškai restauruoti baldai šiek tiek labiau pažeidžiami, jiems prižiūrėti reikia specialių priemonių ir specifinių žinių, tačiau jais tikrai galima naudotis. Baldai, restauruoti šiuolaikinėmis restauravimo priemonėmis,labai patvarūs, lengvai valomi, atsparūs trinčiai.Restauratoriai pasakoja, kad kartais žmonės prašo nudailinti antikvarinį baldą, kad neliktų įbrėžimų ir įtrūkimų - toks jis neva atrodo gražesnis. Tačiau dauguma vis dėlto baldą laiko tikra vertybe, jeigu lieka autentiškumo - toks gali būti ir nenaudojamas, svarbu, kad išlaikytų savo dvasią. Tad restauratorių prašo visų trūkumų neužglaistyti.

Beje, dauguma senovinių ir antikvarinių baldų jau vien dėlto nenaudojami, kad į juos įsigėręs nemalonus kvapas. Medienos taip paprastai neišvėdinsi, tenka imtis sudėtingesnio darbo - reikia nugremžti visus paviršinius sluoksnius (dažus, laką), medieną nuvalyti, nušlifuoti, impregnuoti. Namų sąlygomis tai sunku padaryti, tad į pagalbą ateina restauratoriai.